Dar viena jaunų aktyvistų grupė grįžo iš Turkijos, kur atstovavo "Miško Istorijas" jaunimo mainuose "Breathe Clean and Live" lapkričio 10-18 dienomis. Štai ką apie projektą mums papasakojo patys dalyviai:

"Ankstyvą 2019 metų lapkričio 9 dienos rytą Vilniaus oro uoste susitiko penki jauni lietuvaičiai. Trys merginos ir du vaikinai nekantraudamas laukė dešimties dienų nuotykio, į kurį pasinerti galimybę suteikė Erasmus programos Jaunimo mainai. Lėktuvui pakilus, ėmėme aptarinėti būsimus darbus projekto „Breathe Clean & Live Green‘‘ metu, dalinomės lūkesčiais, tikslais ir norais, kurie mūsų laukia. Kadangi skrydis į projekto miestą Manisą Turkijoje buvo jungiamasis, Kijeve prie mūsų prisijungė Ukrainą atstovaujanti komanda. Netrukome susipažinti ir kaip projekto pabaigoje supratome, tapti gerais draugais. Į Manisą atvykome visai vakarėjant ir gerokai pavargę, kupini įspūdžių – daugeliui ši kelionė tai pirmoji pažintis su tikra, ne turistams skirta Turkija. Tačiau miegoti niekas neskubėjo, juk taip smagu pasikalbėti prie puikios turkiškos arbatos puodelio.

Kitą rytą atsikėlę buvome pavaišinti puikiais turkiškais pusryčiais, o pasistiprinę išskubėjome susipažinti su vienu iš pagrindinių Turkijos industrinių miestų – Manisa. Siauros gatvės, nugultos laisvai ten gyvenančių šunų, besišypsantys ir labai paslaugūs žmonės smailių tamsių kalnų fone, tokie pirmieji įspūdžiai. Be abejo, privalu paminėti, kad tikrai stipriai jautėme ir net plika akimi matėme oro užterštumo problemą, dėl kurios ir buvo sukurtas šis Erasmus projektas.

Pirmadienis. Pirmoji projekto veiklų diena prasidėjo bendrais pusryčiais su visais projekto dalyviais. Visi džiugiai nekantravo laukdami mūsų pirmosios išvykos. Taip jau sutapo, kad projekto dalyviai turėjo išskirtinę progą dalyvauti nacionalinėje medžių sodinimo šventėje Turkijoje, kurios metu ne tik buvo siekiama rekordo, kuomet vienu metu bus pasodinta daugiausiai medžių, bet ir paskatinti žmones daugiau rūpintis aplinka, saugoti gamtą ir skirti dėmesio jos gerovei. Medžių sodinimo diena pasitaikė itin lietinga,  ir nepaisant to, kad visi susirinkę žmonės buvo įklimpę molyje – tikrai tiesiogine prasme, ir permirkę nuo lietaus, nesimatė nei vieno nelaimingo veido. Jau pačią pirmą projekto, skirto kalbėti ir rasti būdų kaip skatinti ekologinį sąmoningumą, dieną, kiekvienas dalyvis pajuto, kaip svarbu ir kaip gera kartu dirbti vardan vieno tikslo.

Grįžę iš medžių sodinimo akcijos, netrukus kibome į tolimesnius darbus. Kiekviename projekte labai svarbu išsiaiškinti, kokie yra dalyvių lūkesčiai ir tikslai. Todėl likusią dienos dalį vyko diskusijos ir veiklos, padėjusios projekto organizatoriams ir projekto dalyviams vieniems kitus geriau suprasti ir nusibrėžti gaires tolimesniam bendradarbiavimui.

Įdomiuose pokalbiuose laikas greitai prabėga, todėl nepajutome kaip greitai atėjo vakaras ir mūsų laukė pirmoji Kultūros naktis. Tai smagus formatas, leidžiantis kiekvienos šalies komandai pristatyti savo kraštą ir atskleisti įdomiausias kultūrines detales apie savo šalį. Pirmieji prisistatė ukrainiečiai ir portugalai, visus sužavėję šokiais, dainomis ir puikia nuotaika. Smagiai pavakaroję dalyviai išsiskirstė poilsiui.

Antradienis. Nauja diena, nauji iššūkiai. Pradėję dieną su komandos formavimo žaidimais, netrukus visi projekto dalyviai rimtai kibo į darbus. Antrąją projekto dieną, kiekvienos šalies komanda pristatė, kokia ekologinė situacija yra jų valstybėse, su kokiomis problemomis susiduriama ir kaip jos sprendžiamos. Sužinojome, kad Bulgarija ir Turkija turi panašias oro užterštumo problemas. Pasidžiaugėme, kad Suomija sugebėjo maksimaliai sumažinti ir toliau mažina gamtosaugines problemas bei, anot mokslinių tyrimų, kvėpuoja pačiu švariausiu oru pasaulyje. Pristatėme ir situaciją Lietuvoje: kurie regionai ir kodėl užteršti labiausiai, ką mes darome norėdami tai kontroliuoti ir gerinti, pasidžiaugėme, jog Lietuvoje turime aiškius ir struktūruotus miškininkystės įstatymus. Pasidaliję gerosiomis patirtimis, tęsėme diskusijas, kaip galėtume kitų šalių praktikas pritaikyti savose šalyse ir kaip galėtume paskatinti vietos bendruomenes aktyviau domėtis ir įsitraukti į aplinkosaugos politiką.

Antroji projekto diena pasibaigė Kultūrine naktimi. Šį kartą atėjo eilė pristatyti Lietuvą ir pakviesti kitų šalių dalyvius aplankyti mūsų jaukius ir žaluma tviskančius namus. Šokome, dainavome, žaidėme žaidimus, parengėme trumpą viktoriną apie Lietuvą ir dalinome prizus (šokoladai ir lipdukai su Lietuvos gamtos vaizdais nepaliko abejingų), rodėme keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtą filmuką apie Lietuvą ir jos istoriją, vaišinome projekto šeimininkus ir svečius šakočiu, lietuviškais sūriais ir skilandžiais. Beje, svečius į Lietuvos kultūrinę vakaronę įleidome tik su bilietais: Lietuvos trispalvės spalvomis pasidabinusiais kitų dalyvių skruostais ir puikia nuotaika!

Trečiadienis prasidėjo su Turkijos ir Suomijos komandų pristatymais apie ekologinę padėtį jų šalyse. Po trumpos diskusijos kiekvienas individualiai susimąstėme apie savo pačių paliekamą ekologinį pėdsaką, ieškojome būdų, kaip galėtume jį sumažinti.

Žaidėme simuliacinį žaidimą „Ecotopia“. Ilgai analizavome žaidimą ir jo taisykles, kol galiausiai visi viską supratę pradėjome žaisti. Kiekvienas gavome savo personažą su tam tikrais įpročiais ir poreikiais, o visi personažai tapo įsivaizduojamos bendruomenės gyventojais. Žaidimo tikslas – bendradarbiaujant surasti būdą, kaip visai bendruomenei įsivaizduojamame miestelyje gyventi kuo tvariau ir ekologiškiau.

Darbo sesijos pabaigoje projekto organizatoriai skaitė pranešimą apie Erasmus+ programos teikiamas galimybes, jaunimo mainus, Youthpass, paprastai ir aiškiai leido suprasti kiek daug ir kokių įvairių galimybių turime.

Galiausiai vakare vyko paskutinysis kultūrinis vakaras, kurio metu suomiai ir projekto šeimininkai turkai pristatė savo šalių kultūrą. O vakaras tikrai buvo įspūdingas! Žaidėme daugybę žaidimų, sušokome daugybę šokių ir skanavome įspūdingų vaišių, atvežtų iš Suomijos ir vietinės Turkijos, apie kurios saldumynus žino, tikriausiai visas pasaulis.

Ketvirtadienis. Po pusryčių vienas iš projekto organizatorių surengė trumpą turkų kalbos pamokėlę, išmokome pagrindinių ir dažniausiai vartojamų turkiškų frazių.

Vėliau vyko kūrybinės dirbtuvės, pasiskirstę į grupes rengėme ekologinių projektų planus. Turėjome sukurti įsivaizduojamo projekto ar renginio idėją,  sugalvoti metodus idėjai įgyvendinti (finansai, sklaida, vieta), numatyti siekius ir rezultatus. Dalyviai susiskirstė į vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir vyresniojo amžiaus žmonių grupes.

Ketvirtos dienos popietę ėjome į viešbučio, kuriame gyvenome, apylinkes rinkti šiukšlių. Turkijoje prastai sureguliuotas atliekų tvarkymas yra opi problema. Žmonės prastai edukuoti atliekų rūšiavimo ir tvarkymo temomis, o baudžiamoji atsakomybė už šiukšlinimą praktikoje retai taikoma. Dėl šių priežasčių gamtoje, gatvėse, pakelėse mėtosi daugybė metų metus besikaupusių šiukšlių.

Kiek galėję apšvarinę apylinkes vėl grįžome prie ekologinio projekto. Šįkart reikėjo sukurti teatrališką pasirodymą, vaidinimu parodyti kaip mūsų projektai galėtų pakeisti ateitį, kokius pasikeitimus žmonių mąstyme jie galėtų iššaukti. Visą dieną padirbėję, jautėmės nusipelnę poilsio. Džiaugėmės laisvu vakaru, ir dienos eigą aptarėme kambariuose, mažose jaukiose, nacionalinėse grupelėse.

Penktoji projekto diena. Kaip ir visas dienas prieš tai, penktoji diena buvo kupina įspūdžių ir veiklų.

Pirmiausia važiavome į Anatolijaus mokyklą, kuriame mūsų laukė mokiniai ir mokyklos administracija. Mokyklos direktorius pristatė ir aprodė mokyklą, supažindino su mokiniais. Projekto organizatoriai papasakojo apie Manisoje vykdomą projektą, jo svarbą, naudą ir galimybes. Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis pristatė ekologines situacijas savo šalyse, supažindino mokinius su ekologinėmis problemomis ir galimybėmis jas spręsti. Pabendravę su mokiniais, toliau leidomės į kelią.

Vykome į Obasiją. Ten lankėmės ekologiniame kaime. Apsižvalgėme, kaip Turkijos kaimas atrodė prieš daug metų, kokias ekologines vertybes puoselėja šiomis dienomis ir domėjomės kaip turkai bando išlaikyti autentišką, ekologišką viešbutį kalnų apsuptyje.

Pavakarę nuvykome į susitikimą su regiono valdžios atstovais. Neįtikėtinai šiltas ir draugiškas priėmimas leido pasimiršti, jog esame tik svečiai ir drąsiai dalinomės savo įžvalgomis apie miesto taršą, agrokultūros naudą ir žalą, klausėme, kokie sprendimai daromi vardan švaresnės ir tvaresnės Turkijos, Izmiro regiono ir pačios Manisos.

Vėlai vakare sugrįžę į viešbutį ėjome ilsėtis ir ruoštis naujos dienos įspūdžiams.

Šeštadienis. Visi projekto dalyviai papusryčiavę ir išsirikiavę sutartoj vietoj, sutartu laiku. Laukia kelionė į Izmirą. Pažintį nuo miesto, kuriame gyvena daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje pradėjome netoliese įsikūrusiame, viename iš pasaulio stebuklų Efese. Efesas buvo vienas iš dvylikos svarbiausių miestų Antikinės Graikijos laikais. Tai vienas iš geriausiai išlikusių antikinių miestų pasaulyje. Neverta net sakyti – tikrai kvapą gniaužianti vieta, savo aura ir didingumu keliantį didžiulį susižavėjimą.

Popiet važiavome į kitą unikalią ir senovinę vietą Turkijoje- Sirince kaimelį, kuris garsėja savo vyndaryste, maistu ir suvenyrinėmis mažutėmis krautuvėlėmis. Apsižvalgę, tiksliau išvaikščioje kiekvieną kaimelio centimetrą, išskubėjome į didingąjį Izmirą- miestą, kuriame susipina daugybė kultūrų, papročių ir žmonių. Turėjome laiko savarankiškai susipažinti su miestu, pasigrožėti jo senamiesčiu, įspūdingomis mečetėmis ir draugiškais bei svetingais vietiniais žmonėmis.

Sekmadienis. Finalinė ir paskutinė projekto diena. Po pusryčių visi susėdome aptarti to, ką išmokome, sužinojome, pamatėme, pajautėme. Niekas niekur nebeskubėjo ir džiaugėsi paskutinėmis akimirkomis su žmonėmis, kurie per visą projekto savaitę buvo tapę bičiuliais, pažįstamais, draugais. Visą dieną skyrėme projekto analizei ir užbaigimui, paskutinių darbų paruošimui ir tyliai juntamam artėjančiam atsisveikinimo momentui.

Po vakarienės ėjome ruoštis kelionei namo. Lietuvių komanda neturėjo labai skubėti, mes dar turėjome vieną dieną iki skrydžio, kurią skyrėme Izmiro pažinimui ir laisvalaikio praleidimui su naujaisiais draugais.

Pirmadienį, po pusryčių palikome viešbutį, ir drauge su ukrainiečių ir dalimi suomių komandos leidomės į pažintinę kelionę po Izmirą, kurią lydėjo draugais tapusių žmonių juokas ir liūdesys atėjus metui atsisveikinti. Naktį praleidę Izmiro oro uoste, ankstyvą rytmetį sėdome į lėktuvą Lietuvos link."